- guodžioti
- guõdžioti, -ioja, -iojo tr. J, Užv, Als, Žd, Kv 1. raminti, maldyti: Guõdžiok sesę, kad apsistotų verkti J. Guõdžiok nuliūdusį, verksmingą, rūpestingą, o guosk pavargusį J. Guõdžiok vaiką, juk matai, kad prisivėrė pirštelį Šts. Marti graudžiai vcrkė, kurią vieni guodžiojo, kiti perkalbinėjo S.Dauk. 2. refl. skųstis, guostis, dejuoti, paguodos ieškoti: Sesuo guõdžiojas, kad aną anyta suvaksijo, barė J. Verkdama ėmė guodžioties, savo vargus rūpesčius pasakoties Žem. Užniko moterėlės su ašaromis guodžiotis, savo vargus skaityti rš. Savo gyvenimu negaliu guodžiotis Pkp. \ guodžioti; įsiguodžioti; paguodžioti
Dictionary of the Lithuanian Language.